Turkija, trečia pagal dydį drabužių tiekėja Europoje, susiduria su didesnėmis gamybos sąnaudomis ir rizikuoja dar labiau atsilikti nuo Azijos konkurentų, vyriausybei padidinus tekstilės gaminių, įskaitant žaliavas, importo mokesčius.

Drabužių pramonės suinteresuotosios šalys teigia, kad nauji mokesčiai spaudžia pramonę, kuri yra viena didžiausių darbdavių Turkijoje ir tiekia produkciją tokiems svarbiems Europos prekių ženklams kaip „H&M“, „Mango“, „Adidas“, „Puma“ ir „Inditex“. Jie perspėjo apie atleidimus iš darbo Turkijoje, nes kyla importo kainos, o Turkijos gamintojai praranda rinkos dalį tokiems konkurentams kaip Bangladešas ir Vietnamas.

Techniškai eksportuotojai gali kreiptis dėl mokesčių lengvatų, tačiau pramonės atstovai teigia, kad sistema yra brangi, užima daug laiko ir daugeliui įmonių praktiškai neveikia. Dar prieš įvedant naujus mokesčius, pramonė jau grūmėsi su augančia infliacija, silpnėjančia paklausa ir mažėjančiomis pelno maržomis, nes eksportuotojai lirą laikė pervertinta, taip pat su Turkijos ilgamečio eksperimento mažinti palūkanų normas infliacijos metu pasekmėmis.

Turkijos eksportuotojai teigia, kad mados prekių ženklai gali atlaikyti iki 20 procentų kainų padidėjimą, tačiau bet kokios didesnės kainos sukels rinkos nuostolius.

Vienas moteriškų drabužių, skirtų Europos ir JAV rinkoms, gamintojas teigė, kad nauji tarifai padidins 10 dolerių kainuojančių marškinėlių kainą ne daugiau kaip 50 centų. Jis nesitiki prarasti klientų, tačiau teigė, kad pokyčiai sustiprina Turkijos drabužių pramonės poreikį pereiti nuo masinės gamybos prie pridėtinės vertės kūrimo. Tačiau jei Turkijos tiekėjai atkakliai konkuruos su Bangladešu ar Vietnamu dėl 3 dolerių kainuojančių marškinėlių, jie pralaimės.

Praėjusiais metais Turkija eksportavo tekstilės gaminių už 10,4 mlrd. JAV dolerių, o drabužių – už 21,2 mlrd. JAV dolerių, todėl atitinkamai užėmė penktą ir šeštą vietą pasaulyje pagal dydį eksportuotojų skaičių. Remiantis Europos drabužių ir tekstilės federacijos (Euratex) duomenimis, ji yra antra pagal dydį tekstilės ir trečia pagal dydį drabužių tiekėja kaimyninėje ES.

Jos Europos rinkos dalis pernai sumažėjo iki 12,7 %, palyginti su 13,8 % 2021 m. Tekstilės ir drabužių eksportas iki šių metų spalio mėn. sumažėjo daugiau nei 8 %, o bendras eksportas nepakito, rodo pramonės duomenys.

Nuo rugpjūčio mėnesio tekstilės pramonėje registruotų darbuotojų skaičius sumažėjo 15 %. Praėjusį mėnesį jos pajėgumų panaudojimas siekė 71 %, palyginti su 77 % viso gamybos sektoriaus, o pramonės pareigūnai teigė, kad daugelis siūlų gamintojų dirbo beveik 50 % pajėgumu.

Šiais metais lira prarado 35 proc. savo vertės, o per penkerius metus – 80 proc. Tačiau eksportuotojai teigia, kad lira turėtų toliau nuvertėti, kad geriau atspindėtų infliaciją, kuri šiuo metu siekia daugiau nei 61 proc., o pernai pasiekė 85 proc.

Pramonės pareigūnai teigia, kad šiais metais tekstilės ir aprangos pramonėje iki šiol atleista 170 000 darbo vietų. Tikimasi, kad iki metų pabaigos šis skaičius pasieks 200 000, nes griežtesnė pinigų politika vėsina perkaitusią ekonomiką.