Sakė Abdullah

Vietnamo ekonomika yra 44 pagal dydį pasaulyje, o nuo devintojo dešimtmečio vidurio Vietnamas padarė didžiulę transformaciją iš labai centralizuotos komandinės ekonomikos, remiamos atviros rinkos ekonomikos.

Nenuostabu, kad ji taip pat yra viena iš sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų, kurios tikėtinas metinis BVP augimo tempas sieks apie 5,1 %, todėl iki 2050 m. jos ekonomika taps 20 pagal dydį pasaulyje.

Tai pasakius, pasaulyje skamba garsus žodis, kad Vietnamas yra pasirengęs tapti vienu didžiausių gamybos centrų, galinčių užvaldyti Kiniją su savo dideliais ekonominiais žingsniais.

Pažymėtina, kad Vietnamas auga kaip gamybos centras regione, daugiausia tokiuose sektoriuose kaip tekstilės drabužių ir avalynės bei elektronikos sektorius.

Kita vertus, nuo devintojo dešimtmečio Kinija atlieka pasaulinio gamybos centro vaidmenį, turėdama didžiulius žaliavų, darbo jėgos ir pramonės pajėgumus.Pramonės plėtrai buvo skiriamas didelis dėmesys ten, kur didžiausias prioritetas buvo mašinų gamybos ir metalurgijos pramonei.

Kadangi Vašingtono ir Pekino santykiai svyruoja, pasaulinių tiekimo grandinių ateitis yra preliminari.Net jei nenuspėjami Baltųjų rūmų pranešimai ir toliau kelia klausimų dėl JAV prekybos politikos krypties, prekybos karo tarifai tebegalioja.

Tuo tarpu Pekino pasiūlyto nacionalinio saugumo įstatymo pasekmės, kurios kelia grėsmę suvaržyti Honkongo autonomiją, dar labiau kelia pavojų ir taip trapiam pirmojo etapo prekybos susitarimui tarp dviejų supervalstybių.Jau nekalbant apie didėjančias darbo sąnaudas, Kinija sieks mažiau darbui imlios aukščiausios klasės pramonės.

Šis šiurkštumas, susietas su lenktynėmis dėl medicininių atsargų užtikrinimo ir vakcinos nuo COVID-19 kūrimo, skatina iš naujo įvertinti tiekimo grandines, kurios yra „laiku“ ir kurios teikia pirmenybę efektyvumui.

Tuo pačiu metu Kinijos vykdomas COVID-19 valdymas sukėlė daug klausimų Vakarų galioms.Tuo tarpu Vietnamas yra viena iš pagrindinių šalių, sušvelninančių socialinio atsiribojimo priemones ir vėl atveriančių savo visuomenę jau 2020 m. balandžio mėn., kur dauguma šalių tik pradeda susidoroti su COVID-19 sunkumu ir plitimu.

Pasaulis yra priblokštas Vietnamo sėkmės per šią COVID-19 pandemiją.

Vietnamo, kaip gamybos centro, perspektyva

Atsižvelgiant į šį besivystantį pasaulinį scenarijų, auganti Azijos ekonomika – Vietnamas – ruošiasi tapti kita gamybos jėgaine.

Vietnamas tapo stipriu pretendentu užimti didelę dalį pasaulyje po COVID-19.

Remiantis Kearney US Reshoring indeksu, pagal kurį JAV gamybos produkcija lyginama su jos gamybos importu iš 14 Azijos šalių, 2019 m. jis pasiekė rekordinį aukštį dėl 17 % sumažėjusio Kinijos importo.

Remiantis „Medium“ ataskaita, Amerikos prekybos rūmai Pietų Kinijoje taip pat nustatė, kad 64% JAV įmonių šalies pietuose svarsto galimybę perkelti gamybą kitur.

Vietnamo ekonomika 2019 metais išaugo 8 proc., o tai padėjo išaugęs eksportas.Šiais metais taip pat numatoma, kad jis augs 1,5 proc.

Pasaulio bankas blogiausiu COVID-19 atveju prognozuoja, kad Vietnamo BVP šiais metais sumažės iki 1,5%, o tai yra geriau nei daugumos jo Pietų Azijos kaimynių.

Be to, derindamas sunkų darbą, šalies prekės ženklo kūrimą ir palankias investavimo sąlygas, Vietnamas pritraukė užsienio įmones/investicijas, suteikdamas gamintojams prieigą prie ASEAN laisvosios prekybos zonos ir preferencinių prekybos paktų su šalimis visoje Azijoje ir Europos Sąjungoje, taip pat JAV.

Maža to, pastaruoju metu šalyje buvo sustiprinta medicininės įrangos gamyba ir su tuo susijusi aukojama COVID-19 paveiktoms šalims, taip pat JAV, Rusijai, Ispanijai, Italijai, Prancūzijai, Vokietijai ir JK.

Kitas svarbus naujas pokytis yra tikimybė, kad daugiau JAV įmonių produkcijos persikels iš Kinijos į Vietnamą.Ir Vietnamo dalis JAV drabužių importo pasipelnė, nes Kinijos dalis rinkoje smunka – šalis net aplenkė Kiniją ir šių metų kovo ir balandžio mėn. buvo didžiausia drabužių tiekėja JAV.

2019 metų JAV prekių prekybos duomenys atspindi šį scenarijų – bendras Vietnamo eksportas į JAV išaugo 35%, arba 17,5 mlrd.

Per pastaruosius du dešimtmečius šalis nepaprastai pasikeitė, kad galėtų patenkinti daugybę pramonės šakų.Vietnamas pasitraukė nuo daugiausia žemės ūkio ekonomikos, kad sukurtų labiau į rinką pagrįstą ir į pramonę orientuotą ekonomiką.

Kliūtis, kurią reikia įveikti

Tačiau yra daug kliūčių, kurias reikia išspręsti, jei šalis nori susidoroti su Kinija.

Pavyzdžiui, Vietnamo gamybinė pramonė, pagrįsta pigia darbo jėga, kelia potencialią grėsmę – jei šalis nepakyla į viršų vertės grandinėje, kitos regiono šalys, tokios kaip Bangladešas, Tailandas ar Kambodža, taip pat siūlo pigesnę darbo jėgą.

Be to, vyriausybei dedant visas pastangas daugiau investuoti į aukštųjų technologijų gamybą ir infrastruktūrą, kad ji labiau atitiktų pasaulinę tiekimo grandinę, tik ribota tarptautinė bendrovė (MNC) vykdo ribotą mokslinių tyrimų ir plėtros (MTEP) veiklą Vietname.

COVID-19 pandemija taip pat atskleidė, kad Vietnamas yra labai priklausomas nuo žaliavų importo ir atlieka tik eksportuojamų produktų gamybos ir surinkimo vaidmenį.Be didelės atgalinės paramos pramonės, būtų svajonė patenkinti tokio masto gamybą kaip Kinija.

Be šių, kiti apribojimai apima darbo jėgos fondo dydį, kvalifikuotų darbuotojų prieinamumą, gebėjimą susidoroti su staigiu gamybos paklausos padidėjimu ir daug daugiau.

Kita svarbi arena – Vietnamo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurios sudaro 93,7 % visų įmonių, apsiriboja labai mažomis rinkomis ir negali išplėsti savo veiklos platesnei auditorijai.Tai tampa rimtu užspringimo tašku sunkmečiu, kaip ir COVID-19 pandemija.

Todėl labai svarbu, kad įmonės žengtų žingsnį atgal ir persvarstytų savo pozicijos keitimo strategiją – atsižvelgiant į tai, kad šalis dar turi daug mylių pasivyti Kinijos tempą, ar galiausiai būtų protingiau pasirinkti „Kinija plius vienas“ vietoj strategijos?